Vairuotojo darbas – sunkus ir atsakingas

Vairuotoju jau 20 metų dirbantis Romas galėtų papasakoti daug įdomių istorijų, nutikusių jam kelyje. Tačiau dėl laiko stokos apsiribosime trumpu interviu, mat už pusvalandžio Romo vėl laukia keleivių vežimas. Tai jo kasdienis darbas. Kaip sako pats Romas, keleivių pervežimas vyksta jo gyvenime jau beveik 20 metų, ir pagal savo skaičiavimus jis jau galėtų teigti – pervežiau jau beveik visą Lietuvą.

Kas sunkiausia vairuotojo darbe?

Visada sunkiausia yra atsakomybė. Ji kaip ir nėra savaime sunki, tarsi nėra sunku vežti žmones, sėdėti už vairo, pasukti, sustoti kur reikia. Tačiau, kai į viską pažvelgi plačiau, tada supranti, kad tai yra tavo pagrindinis kontrolės aparatas, kuris dažnai pakeičia tavo veiksmus. Norėtum lėkti greičiau, kad spėtum laiku atvažiuoti – neleki, nes kontroliuoji save, nes turi atsakomybę prie keleivius. Norėtum ateiti į darbą neišsimiegojęs, prieš tai ilgiau pašventęs – to nedarai, nes jauti atsakomybę prieš keleivius. Ta atsakomybė kartais padiktuoja sunkesnes sąlygas, kurios atsiranda nebūtinai tiesioginio važiavimo metu, bet gal net ir tavo gyvenime. Nes atsakomybė yra labai didelė – tai žmonių gyvybių atsakomybė.

Ar būna, kad bendraujate su keleiviais?

Vėlgi, tas pats atsakomybės ribojimas man neleidžia kiek noriu bendrauti, nes aš turiu tiesiog važiuoti neblaškomas. Leidžiama tik klausyti muzikos. Bet kartais būna, kad tu žinai, kad laukia ilgas lengvas kelias, ir tiesiog tas prablaškymas, pabendravimas, tau padės išlikti neapsnūdusiam, linksmesniam, taigi, ir vairuosi geriau. Todėl kartais leidžiu sau pabendrauti, bet tik ne tada, kai vyksta keleivių vežimas kažkokiomis sudėtingomis sąlygomis.

Kokių yra buvę įdomių nutikimų keliaujant?

Kartą gavau laišką iš valdžios, kad turėčiau išjungti muziką, kuri groja autobuse, nes esą keleiviams tai labai nepatinka. Žinote, aš kaip tik visada pagarsindavau, kai kokia gražesnė kapelos daina grodavo, arba kai žinias skaitydavo. Aš tai darydavau tam, kad mano keleiviams būtų smagiau. Bet laiškas (adresuotas visiems vairuotojams) sakė, kad tai trukdo keleiviams, nes jie paprastai būna numatę, ką veikti autobuse – skaityti savo knygas, konspektus, žiūrėti filmą per kompiuterį. Tai man buvo labai netikėtas toks laiškas, bet kartu ir pamaniau, kad tai tikrai tiesa.

Kokių savybių reikia norint dirbti tokį darbą?

Pirmiausia visų tų, kurių tiesiog reikia labai geram vairuotojui. To susigaudymo erdvėje, greitumo, šaltų nervų, mokėjimo išsisukti iš keblumų. O taip pat ir mokėjimo bendrauti.