Tam, kad mediena visada būtų švari ir be parazitų, lentpjūvės nuolat palaiko higieną. Didžiuliuose medienos sandėliuose lentpjūvės laiko daug įvairių atsargų, tad tikrai nesinori, kad prie medienos lįstų visokie nepageidaujami vabzdžiai ir kitokie padarai. Dėl to čia nuolat išdėliojami žiurknuodžiai, padedantys sunaikinti smulkius graužikus, galinčius apgadinti medieną. Taip pat yra labai sandariai laikomos visos skiedros ir pjuvenos, kadangi nesinori, jog jos virstų kažkokia kirmėlių ar vabzdžių veisykla. Stengiamasi įvairiais chemikalais neįsileisti ir medžio graužikių – kinivarpų. Tačiau net jeigu lentpjūvės darbas ir atliktas gerai, mediena išsaugota bei neužkrėsta, vėliau, virtusi lentomis namų sienoms, ji galiausiai susilaukia lankytojų tarp plyšių. Tad kas gyvena tarp sienų?
Tarp sienų – apšiltinimai
Taigi, pirmiausiai reikia papasakoti, kas apskritai būna tarp sienų. O ten visuomet yra kokia nors šiltinimo medžiaga. Sienos medinės gali būti įvairiai. Dažniausiai iš lauko pusės būna rąstai, o iš vidaus gali būti ir medienos drožlių plokštė, ir klijuota mediena, ir dailylentės. Priklauso nuo žmonių poreikių, ir nuo to, ką jie nori ten matyti, ir nuo kišenės galimybių. O tarp šių dviejų sienų glūdi apšiltinimas. Senais laikais ten būdavo pilamos medžio drožlės, itin smulkios, vadinamos spaliais. Vėliau imta dėti saugesnes šiltinamąsias medžiagas. Tai – stiklo arba akmens vata. Ši medžiaga sulaiko gaisrą, o štai dauguma kitų šiltinimų priemonių tik paspartintų degimą, todėl reikia labai saugoti, kad namai išliktų saugūs.
Smulkūs parazitai ir vabzdžiai
Kaip ir galima tikėtis, senovinės šiltinimo medžiagos buvo būtent tos, su kuriomis galima tikėtis daugiausiai vargo. Taigi, jos ne tik nelabai gerai šiltino, buvo degios, bet jose ir nuolat veisdavosi parazitai. Kadangi medienos drožlės yra tikrai skanios įvairiems vabzdžiams, o ir geras prieglobstis peržiemoti. Jeigu kokiame nešildomame name žiemą pakursime židinį, tuojau pat iš visų plyšių ims lįsti musės. Tos pačios musės ten leidžia žiemą, tos pačios prideda ten kiaušinėlių, iš kurių ritasi lervos, o iš lervų ritasi kitos musės. Sienose nuolat vyksta įvairių mažų skraidančių padarųeko ratai, ten atsiranda ir miršta, ir vėl užgimsta įvairūs vabalai, vabzdžiai. Didelė tikimybė, kad žmogus per gyvenimą pamato vos 5 proc. tų, kurie gyvena jo namo sienose, ir kurie yra plika akimi pamatomi. Jeigu tarp sienų įsigyvena koks nors šeškas ar žiurkė, tuomet ja, skelbiamas karas.